Lietuvoje menkiausią pasitikėjimą tarp institucijų turi teismai, Vyriausybė ir Seimas. 2024 m. rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanijos „Baltijos tyrimai“ duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis (36%) apklaustųjų nurodė, kad pasikliauja šalyje dirbančiais teismais, ir 52% – kad nepasitiki. Pasitikėjimas teismais tiesiogiai susijęs ir su teismų sprendimų kokybe – neaiškūs, sudėtingai parašyti, sunkiai paaiškinami teismo sprendimai kelia visuomenės nepasitenkinimą. Taipogi trūksta žinių apie teisingumo vykdymo procesą.
Naujausia tendencija – eilė rezonansinių bylų, kuriose kardinaliai skiriasi pirmosios instancijos teismo ir Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimai. Priešingi skirtingų instancijų teismų sprendimai („MG Baltic“ byla, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus byla, M. Sinkevičiaus byla) galimai dar labiau padidino nepasitikėjimą teismais Lietuvoje.
Teismų sprendimai nesuprantami – tai bene dažniausiai adresuojama kritika trečiosios valdžios atžvilgiu. Neturime statistikos, bet akivaizdu, kad prieš tris dešimtmečius kelių puslapių teismo sprendimo pakako standartinei bylai išspręsti. Šiandien vidurkis bus dešimtys lapų.
Teisėkūra taip pat yra sudėtinga. Antai, 1993 m. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas turėjo 40 straipsnių, išdėstytų ant 7 popieriaus lapų, o šiandien galiojanti to paties įstatymo redakcija apima daugiau nei 130 straipsnių, viršijančių 100 lapų. O kur dar aibė poįstatyminių teisės aktų, instrukcijų ir aprašų, jau nekalbant apie europinį reguliavimą.
Visas tas taisykles turi taikyti teismai, jie turi būti tikslūs, vengti apibendrinimų, privalo atsakyti į visus reikšmės turinčius šalių argumentus. Ar tokioje informacijos gausoje vis dar tikėtina, kad net teisės profesionalai, jau nekalbant apie plačiąją visuomenę, skaitys teismų sprendimus, vertins jų argumentus? Ar galima sudėtingą teisę pritaikyti paprastai?
Teismai privalo dėti pastangas trumpinti savo tekstus, koncentruoti ir aiškiau dėstyti savo argumentus. Priešingu atveju atotrūkis tarp jų ir visuomenės didės.
Įdomu pastebėti, kad Rimvydas Norkus, ES Teisingumo Teismo Generalinis advokatas pripažįsta, jog teismai tą problemą žino. Rašyti aiškiau, o prireikus – paaiškinti paprasta kalba, yra tikslas, prie kurio, nors ir mažais žingsneliais, artėjama. Teisinio reguliavimo supaprastinimas, geresnė teisėkūra jau seniai yra tiek Lietuvos, tiek ES institucijų darbotvarkėje. Taigi labai svarbu atkreipti dėmesį – jei taps aiškesni įstatymai, bus aiškesni ir teismo sprendimai, todėl čia bendra tiek įstatymo leidėjų, tiek teisminės valdžios atsakomybė.
Advokatas taip pat siūlo persvarstyti Lietuvoje prigijusį standartą, pagal kurį negalima riboti nei advokatų teismui teikiamų dokumentų apimties, nei jų kalbų trukmės teismo posėdžio metu. Ekspertas pripažįsta, kad toks reikalavimas neišplaukia iš jokių tarptautinių dokumentų. Tiek apimties, tiek kalbų trukmės ribojimus šiuo metu taiko ES teismai, todėl tokia praktika būtų galima. Jei aiškiau ir koncentruočiau mintis dėstys bylos advokatai, rezultatas bus matomas ir teismo sprendimuose.
Kodėl vienas teismas nuteisė, o kitas išteisino – dažnas teismams adresuojamas klausimas. Kaip minėta, kardinaliai priešingi skirtingų instancijų teismų sprendimai „MG Baltic“, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus ir M. Sinkevičiaus bylose.
R. Norkaus vertinimu, tokia situacija susidaro, kadangi teismas nesirenka bylų. Politinė valdžia gali leisti sau nepriimti įstatymo, jei klausimas yra per jautrus, jei nesiseka surasti konsensuso. Teismas tokio komforto neturi. Jis negali atsisakyti nagrinėti bylos, remdamasis tuo, jog nėra aiškių taisyklių. Tokias taisykles jis privalo „surasti“, jei reikia, išvesdamas jas iš bendrųjų principų ir neapibrėžtų kategorijų, tokių kaip teisingumas, sąžiningumas, gera valia, teisėti lūkesčiai ir pan. Natūralu, kad skirtingų teisėjų požiūris į tokias kategorijas gali skirtis. Tą požiūrį suvienodinti siekia Aukščiausieji teismai. Aukštesnės instancijos teismas gali peržiūrėti žemesnio teismo sprendimą ir jį panaikinti.
Priežasčių tam gali būti įvairių: nuo tikrų teisės klaidų iki skirtingo aplinkybių vertinimo. Naujose gyvenimo srityse teismų sprendimai paprastai yra mažiau stabilūs: reikia laiko, kol bus tikrai suprasta naujų taisyklių prasmė, kol savo žodį tars Aukščiausieji teismai. Pasak eksperto, mažiau pateisinama, kai teismų praktika yra nestabili seniai susiklosčiusiose ir revoliucijų neišgyvenusiose srityse. Panašios bylos privalo būti sprendžiamos panašiai. Visuomenė turi turėti galimybę protingai nuspėti, kaip jų byla bus išnagrinėta teismuose. Priešingu atveju, tai sukurtų didelį netikrumą bei pažeistų asmenų lygybę prieš įstatymą ir teismą.
Tačiau šimtaprocentinio stabilumo negali būti, nes identiškų situacijų nebūna. Toks stabilumas būtų net žalingas, nes jis užkirstų kelią įvertinti naujus šalių argumentus, prisitaikyti prie visuomeninio gyvenimo pokyčių, galiausiai pripažinti ir taisyti galimas klaidas.
Vienas svarbiausių kriterijų visuomenei vertinant teismus yra skaidrumas. Kai institucijos yra skaidrios savo veikloje bei sprendimuose ir prisiima atsakomybę, tai skatina pasitikėjimą.
Teismų skaidrumas taip pat gali būti matomas per sprendimų aiškinimą visuomenei. Sprendimai šiuo metu yra aiškinami visuomenei, tačiau per sudėtingai.
Lietuvoje galima pastebėti ir teisėjų asmeninio aktyvumo pavyzdžių. Antai, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus kyšio byloje teisėjas komentavo nacionalinei žiniasklaidai, kodėl teismo priimtas sprendimas būtent toks. Minėtoje byloje kiekvienas Lietuvos pilietis galėjo paskaityti teisėjo rašytą straipsnį žiniasklaidai, kodėl teismas priėmė būtent tokį sprendimą. Teismų bendruomenei verta diskutuoti, kiek sprendimų aiškinimas yra visos teismų sistemos, o kiek kiekvieno teisėjo atsakomybė.
Ar galima tikėtis, jog pasitikėjimas teismais Lietuvoje augs? Lietuvos nacionalinės teismų administracijos duomenimis, teisėjų taryba, siekdama stiprinti teismų autoritetą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei didinti visuomenės pasitikėjimą, neseniai patvirtino 2025–2028 m. strategines veiklos kryptis ir jų įgyvendinimo planą. Strateginėse kryptyse numatyta ir išorinės komunikacijos gerinimas. Galimai tai reiškia, kad bus aiškiau ir daugiau bendraujama su visuomene.
Reguliarus ir atviras informacijos teikimas didina visuomenės įsitikinimą, kad teismų sprendimai yra pagrįsti, o pati sistema aiški ir suprantama, todėl didelis dėmesys bus skiriamas inovatyviai ir savalaikei, į visuomenę orientuotai, informacijai.
Nepriklausomas teismas neturi bijoti priimti nepopuliarių sprendimų. Tokie sprendimai yra neišvengiamas teisinės valstybės, kurioje gerbiamos kiekvieno teisės, atributas. Raktas į pasitikėjimą teismais slypi sprendimų kokybėje bei užtikrinime, kad jie bus paaiškinami visuomenei suprantama kalba.
Įžvalgos autorė – Liubovė Aleksandra Zaiceva, „Salve Agency“ projektų vadovė
Pirmą kartą publikuota naujienų portale VZ.lt
