Liubovė Aleksandra Zaiceva, „Salve Agency“ projektų vadovė
Komunikacija kiekvienais metais turi tendencijas ir temas, kurios atkreipia tiek žiniasklaidos, tiek vartotojų dėmesį. Galima prognozuoti, kad po didelio dėmesio COVID-19 pandemijai bei karo Ukrainoje kontekste šiuo ir artimiausiu metu populiariausios temos komunikacijoje bus: projektai susiję su emocine sveikata, dirbtinio intelekto integravimas į darbus ir didėjanti vaizdo ir garso (podcast‘ai) komunikacija.
Padiskutuokime apie šias temas išsamiau.
Visuomenės senėjimas ir emocinė sveikata
Visų pirma dėl visuomenės senėjimo visame pasaulyje ateinančius kelerius metus didės dėmesys sveikatai ir ypatingai psichikos sveikatos komunikacijai.
Galima atkreipti dėmesį, kad kiekviena įmonė gali prisidėti ir kurti su psichikos sveikata susijusią komunikaciją. Ypatingai aktualu įmonėms, kurie konkuruoja dėl darbuotojų ir nori būti patraukliu darbdaviu. Pradedant vidine komunikacija apie sveikatingumo dienas ir realiu darbuotojo rūpesčiu sveikata, baigiant įmonėje kuriamais išorinės komunikacijos projektais, susijusiais su emocine sveikata. Visi projektai susiję su emocine sveikata per ateinančius penkerius metus turės didelę paklausą ir vartotojų susidomėjimą.
Vyriausybės strateginės analizės centro duomenimis, jau 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena vyriausių Europoje. Šalies populiacija kasmet sparčiai sensta. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik 2 kartus greitesnis negu Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad 2050 m. šalies gyventojų amžiaus mediana sieks 51 m. ir bus beveik 7 metais didesnė negu šiuo metu. 2050 m. už Lietuvos gyventojus vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Palyginimui, 1990 m. Lietuvos amžiaus mediana buvo 33 metai. Tuomet šalies populiacija buvo viena iš 6 jauniausių Europoje.
Taigi, visuomenė sensta ir aktualūs bus visi įmanomi įrankiai sveikatai išlaikyti, kas aktyviai atsispindės ir komunikacijoje.
Dirbtinis intelektas ir autentiškumas
Smulkiems komunikacijos klausimams vis populiaresnė taps dirbtinio intelekto pagrindo veikianti komunikacija.
Virtualių asistentų pagalba gerins mūsų visų gyvenimą, tačiau reikia nepamiršti, kad komunikacijoje labai svarbu išskirtinumas, autentiškumas, unikalios idėjos, ar net rašančio žmogaus charizma ir humoro jausmas, todėl reiktų atskirti kada dirbtinis intelektas padeda, o kada nuasmenina ir informaciją standartizuoja, kad vartotojui pasidaro neįdomi ir nuobodi. Bet kokiu atveju, dirbtinis šiuo metu negali pateikti strateginių idėjų, išspręsti krizinės komunikacijos klausimų, tačiau puiku, kad gali padėti paprastais ar didelį kiekį standartizuotus duomenis analizuojančiais klausimais.
Įdomu tai, kad Lietuvoje komunikacijai dirbtinį intelektą jau naudoja ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris 2024 m. antrąjį pusmetį kartu su Vilniaus universiteto Teisės ir komunikacijos fakultetais įgyvendino mokslinį projektą, kurio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti dirbtinio intelekto galimybes, iš dalies panaudojant jį Lietuvos aukščiausiojo Teismo pranešimams žiniasklaidai apie išnagrinėtas bylas.
Kaip tai vyksta praktikoje? Naudojant dirbtinį intelektą parengiama pirminė pranešimo žiniasklaidai versija, kuri gali būti koreguojama pateikiant užklausas bei rankiniu būdu, o galutinė pranešimo versija yra peržiūrima ir paruošiama atsakingo Teismo darbuotojo ir užbaigiama rankiniu būdu.
2023 m. Aukščiausias teismas, siekdamas didinti visuomenės informuotumą apie Teismo priimamus sprendimus, parengė ir išplatino 174 pranešimus apie išnagrinėtas bylas. Taigi Teismas informavo apie trečdalį 2023 m. priimtų sprendimų. Galima palyginti – ankstesniais metais Lietuvos Aukščiausiasis teismas parengė ir išplatino 53 pranešimus žiniasklaidai.
Taigi, galima prognozuoti, kad dirbtinis intelektas aktyviai prisidės, kad visuomenė būtų kiekybiškai informuota apie daugumą išnagrinėtų bylų.
Didėjanti vaizdo ir garso komunikacija
Akivaizdu, kad aukso amžių Lietuvoje šiuo metu išgyvena visi video ir audio projektai, kurie dažną vartotoją domina labiau nei ryte prie kavos sklaidomas laikraštis. Kodėl? Galima numanyti, kad didėja ir toliau augs tendencija, kai žmonės vienu metu atlieka kelis darbus: pavyzdžiui, tvarkosi namus ir klausosi žinių, ar važiuoja į darbą ar bėga Neries pakrante ir klausomi podcast’ą. Taipogi vartotojai tampa labai selektyvūs ir klausomi tai kas jiems įdomu ir būtent tokiu laiku kada jiems įdomu.
Verta pastebėti, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje nuo vos kelių youtube.com laidų, kurios turėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių auditoriją išaugo iki kelių dešimčių laidų, nuo pramoginių iki intelektualių, kuriose mirga prekinių ženklų komunikacijos: nuo pastatomos reklamos iki integruotos laidos vedėjų įgarsinimo.
Įdomu pastebėti, kad podcast‘ų populiarumas labai gundo komunikacijos specialistus. Iš tiesų, nufilmuoti laidą atrodo patraukli ir įdomi komunikacija, dažnu atveju gerokai labiau patraukianti vartotoją nei naujienų srautas medijoje ar socialiniuose tinkluose. Tačiau, kuriant podcast‘ą reiktų gerai įsivertinti kuo Jūsų turinys unikalus ir kaip galima pritraukti keliasdešimt tūkstančių unikalių vartotojų. Tokiu atveju, turinys ir unikalus ir pelningais, kitu atveju, galbūt kuriate istorinę archyvinę medžiagą, bet tai nėra masėms skirtas podcast‘as.
Bendrai kalbant, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai daugės individualiai sukurto video ir audio turinio, tai turint geras idėjas dabar geras laikas įsitvirtinti ir užsiimti pozicijas rinkoje.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale Verslo Žinios
