Baigiantis mokslo metams pasikalbėjome su dr. Reda Cimmperman, Akademinės etikos ir procedūrų kontroliere, apie tai, kas vyksta Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kodėl akademinis sąžiningumas nėra savaime suprantamas dalykas.
Ką sako skaičiai? Kasmet apie 12 tūkst. studentų sulaukia pasiūlymų, kad kažkas už juos parašytų darbą. Internete nuolat galima rasti iki 300 aktyvių tokių paslaugų skelbimų. Tačiau net 81 proc. šalies mokslo ir studijų institucijų pernai nenustatė nė vieno nesavarankiškai parengto darbo atvejo. Kaip tai įmanoma?
Pokalbyje gilinamės į „tylos kultūrą“, kurioje pusė studentų nepraneštų apie sukčiaujantį kolegą, aptariame juokingai mažas baudas (studentui – 100–200 eurų, kai nupirkto bakalauro darbo kaina siekia 2 000–4 000 eurų) ir tai, kaip kitos šalys, pavyzdžiui, Australija, su akademiniu nesąžiningumu kovoja gerokai griežčiau.
Ir, žinoma, aptariame dramblį kambaryje – dirbtinį intelektą. Jis jau čia, jo sukurtą turinį aptikti darosi vis sudėtingiau, o jo plėtra verčia iš naujo apibrėžti pačias žaidimo taisykles. Klausimas jau nebe „ar studentai naudosis dirbtiniu intelektu“, o „kaip dėl jo naudojimo susitarsime ir užtikrinsime sąžiningumą“.
Trys mintys, kurias verta išsinešti iš šio pokalbio: dirbtinis intelektas jau tapo studijų ir mokslo dalimi, todėl jo naudojimą reikia ne slėpti, o skaidriai deklaruoti; akademinio sąžiningumo kultūrą būtina ugdyti nuo mokyklos suolo; o teisinį reguliavimą ir taisykles reikia nuolat peržiūrėti, prisitaikant prie besikeičiančių aplinkybių.
Daugiau įkvepiančių pokalbių: https://salveagency.lt/tinklarastis/
