Kalbėdamas su Justina Klyviene supratau vieną paprastą dalyką: mes per daug kalbame apie technologijas ir per mažai – apie mokymąsi. Dirbtinis intelektas, humanoidai, robotizuotos sistemos – visa tai įdomu. Bet ar mes patys esame pasirengę keistis greičiau nei to reikėdavo anksčiau?
Justina taikliai apibūdino inovaciją žmogaus lygmenyje – tai gebėjimas dirbti chaose, kai nežinai atsakymų, bet vis tiek judi pirmyn. Tai gebėjimas susikurti komfortą su neapibrėžtumu.
Mes ilgai gyvenome pasaulyje, kuriame galėjome prisitaikyti lėtai. Karjera buvo tiesinė. Kompetencijos – stabilios. Technologijos keitėsi per dešimtmečius. Dabar jos keičiasi savaitėmis. Ir čia atsiranda paprastas, bet nepatogus klausimas: ar mes esame atviri mokytis taip pat greitai?
Dar viena svarbi mintis – inovacija yra įgūdis. Kaip pardavimai. Kaip komunikacija. Kaip finansų valdymas. Jeigu jos netreniruoji, jos neturi. Ir čia atsakomybė labai aiški. Ir už tą įgūdį visi esame asmeniškai atsakingi. Ne vadovas, ne valstybė. Jeigu organizacijoje apie pokyčius nekalbama, jeigu niekas nekelia klausimo, kaip atrodys mūsų darbas po penkerių metų, gal verta paklausti savęs – ar aš čia augsiu?
Justina sako, kad technologijos jos nepakeitė – jos ją įgalino. Ji padaro daugiau per trumpesnį laiką. Bet tik todėl, kad pati ėmėsi mokytis. Labai gera jos mintis, kad turime iš vartotojų tapti kūrėjais.
Smagaus klausymosi.
