Kartais atrodo, kad internetas gali sutalpinti viską. Tačiau kai kurios temos vis tiek lieka paraštėse. Apie tai Artūras Jonkus kalbasi su Aleksandra Ketleriene – LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.
Kai kurios temos, pasak Aleksandros, visuomenėje tiesiog laikomos per jautriomis. Narkotikų politika, lytinis švietimas, socialiniai skirtumai – apie tai dažnai nutylima, nes viešas kalbėjimas rizikuoja išprovokuoti nepasitenkinimą, kritikos bangą arba tiesiog numušti politikų reitingus.
Dalis temų lieka nepastebėtos tiesiog todėl, kad jos nėra matomos iš asmeninės perspektyvos. „Jei žmogus neturi vaikų, jis niekada nesupras, kokių problemų kyla švietime“, sako Aleksandra. Ta pati taisyklė galioja ir tautinėms mažumoms, regionams, socialiniam atskirčiai. Todėl, pasak jos, žurnalistikoje būtina turėti kuo įvairesnę komandą — kad kiekvienas matytų ne tik savo burbulo realybę.
Kalbėdama apie pasaulį, Aleksandra dalijosi pastebėjimais iš stažuotės Vašingtone. Keičiasi pati Amerikos visuomenė: vis daugiau piliečių turi šaknis Lotynų Amerikoje ar Azijoje, nebe Europoje. Ryšys su mūsų regionu silpsta – ir su juo silpnėja supratimas apie Lietuvą, Baltijos šalis, mūsų istoriją. Tai, ką mes laikome savaime suprantamu žinojimu, daugeliui jaunosios JAV kartos jau yra tuščias lapas.
Tą patį galima pasakyti ir apie mus pačius. Šalčininkų rajonas dažnai prisimenamas tik kitą dieną po rinkimų. Po to – pamirštamas iki kitų balsavimų. Švietimo kokybė, kalbų politika, realios gyvenimo sąlygos tautinių mažumų regionuose – visos šios temos egzistuoja, bet dažnai niekam nerūpi, kol nekyla kokia nors problema.
Šiandien žurnalistų darbas, Aleksandros akimis, tapo dar sunkesnis. Žiniasklaidai neužtenka būti sarginiu šunimi, kuris stebi valdžios veiklą. Reikia kasdien kovoti ir su dezinformacija, kuri skverbiasi per visas įmanomas spragas. Tarp greitos informacijos ir paviršutiniškumo reikia gebėti išlikti tikram žurnalistui – atspariam, mąstančiam ir pasiruošusiam tikrinti, nepasitikėti pirma pasitaikiusia „žinia“.
Aleksandra savo studentams kartoja: jei nori būti geru žurnalistu, turi būti pasiruošęs būti nemėgstamas. Turi suprasti, kad tavo darbas nėra apie tavo asmeninę šlovę. Tai darbas apie visuomenės teisę žinoti.
Tiesa, kalbėdama apie žurnalistikos ateitį, Aleksandra mato ir paradoksalią viltį. Kai dirbtinis intelektas, feikai ir manipuliacijos taps kasdienybe, žmonės gali pradėti vertinti tai, kas tikra – patikrintą, kokybišką, profesionalią žiniasklaidą.
***
Svečias: Aleksandra Ketlerienė – LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja.
Artūras Jonkus – komunikacijos ekspertas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį viešųjų reikalų, diplomatijos ir komunikacijos srityse. Komunikacijos agentūros „Salve Agency“ vadovas.
Apie tinklalaidę: Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio, nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius.
Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų!
Klausykitės ir kitose platformose:
