Apie didžiuosius žiniasklaidos duomenis | Pokalbis su Mykolu Katkumi | Blind spot #5

Kas bendro tarp NATO strategijos 2002-aisiais, Šiaulių kronikų, kainų palyginimų tarp „Lidl“ ir „Maximos“, ir… komunikacijos ateities? Atsakymas – didieji žiniasklaidos duomenys ir nematomi komunikacijos laukai.

Šiame epizode Artūras Jonkus ir „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus leidžiasi į kelionę nuo pirmųjų žiniasklaidos monitoringų iki dirbtinio intelekto įgalintos analizės.

  • Kaip keičiasi lyderystės samprata komunikacijoje, kai skaičiuojama ne tik auditorija, bet ir naratyvų struktūra;
  • Kodėl Lietuva pasaulio žiniasklaidoje dabar labiau pafrontės valstybė nei turizmo ar inovacijų šalis;
  • Ką galima suprasti apie valstybės reputaciją, žiūrint į „super spreaders“ – kanalus, kurie formuoja disproporcingai didelę įtaką;
  • Ir kaip, pasitelkus vieną duomenų hakatoną su pica, galima transformuoti Lietuvos komunikacijos strategiją pasauliui.

Gaukite epizodus tiesiai į savo el. paštą: https://substack.com/@arturasjonkus

Svečias: Mykolas Katkus – „Repsense“ vadovas.

Artūras Jonkus – komunikacijos ekspertas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį viešųjų reikalų, diplomatijos ir komunikacijos srityse. Komunikacijos agentūros „Salve Agency“ vadovas.

Apie tinklalaidę: Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius.

Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų!

Klausykitės ir kitose platformose: