Ignalinos atominė elektrinė jau penkiolika metų nebegamina elektros. Tačiau tai nereiškia, kad ji prarado reikšmę – priešingai. Šiandien čia vykdomas vienas sudėtingiausių infrastruktūrinių projektų Europoje, kurio vertė neapsiriboja vien Lietuva. Tai unikali žinių, technologijų ir procesų platforma, kurios stebėti ir mokytis atvyksta įvairių šalių atstovai.
Tokią situaciją Lietuva jau yra patyrusi – kai pastatė suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Būtent per šį projektą Lietuvos ekspertai įgijo kompetencijų, kurias dabar sėkmingai eksportuoja: projektuoja, konsultuoja, vadovauja analogiškiems projektams visame pasaulyje.
Ignalinos AE atvejis – analogiškas. Tai ne tik elektrinės uždarymo projektas. Tai – šimtametis ciklas, kuris apima sudėtingų inžinerinių sprendimų kūrimą, ilgalaikę branduolinių atliekų saugojimo infrastruktūrą, technologinę robotiką ir teisinių-reglamentinių precedentų formavimą.
„Mes pirmieji pasaulyje darom tokio tipo reaktorių išmontavimą“, – sako IAE vadovas Linas Baužys.
Pasak Baužio, panašių reaktorių Europoje nėra daug. Dėl to Ignalina tampa natūraliu mokymosi centru šalims, kurios vis dar turi sovietinį branduolinį paveldą, bet neturi aiškaus plano, kaip jį tvarkyti.
IAE uždarymo ciklas prasidėjo dar 1974 m., kai buvo parengti pirmieji techniniai brėžiniai. Pabaiga numatoma tik šio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Iki tol Lietuva turės ne tik išmontuoti du reaktorius, bet ir pastatyti:
Šiandien atlikta maždaug 45 proc. visų darbų. Sunkiausia dalis dar priešakyje – reaktorių šerdžių išmontavimas, kurį galės atlikti tik robotizuotos sistemos. Lietuva neturi jokių projektinių pavyzdžių, todėl visa metodika turi būti sukurta vietoje.
„Jeigu kažką kažkada kažkas virino – ten tikrai negalima žmonėms vaikščioti. Bus daroma visiškai robotų pagalba.“
Šiuo metu didelė dalis IAE veiklų yra susijusios su naujų pastatų statyba, o ne griovimu. Nors galutinis tikslas – uždaryti elektrinę, iš tikrųjų tai reiškia visos naujos sistemos kūrimą, kuri veiks šimtmečius.
Ignalinos projektas vyksta tuo metu, kai pasaulyje stebimas branduolinės energetikos sugrįžimas. Šiuo metu:
Šis vadinamasis atominės energetikos renesansas vyksta dėl kelių priežasčių: klimato kaitos tikslų, energetinio saugumo, didėjančio elektros poreikio. Vien dirbtinio intelekto ir duomenų centrų augimas per artimiausią dešimtmetį padvigubins elektros suvartojimą – nuo 1,5 % iki 3 % visos pasaulinės elektros energijos.
Tuo metu Lietuva, nors ir nedidelė, turi tai, ko neturi daugelis kitų:
Lietuva turi šansą pakartoti SGD sėkmės istoriją branduolinės energetikos srityje. Eksportuoti galima ne tik elektrą, bet ir:
„Tai yra megaprojektas. Dirbu projekte, kurį užbaigs kiti – bet tai didžiausia motyvacija.“
Panašiai kaip SGD terminalo komanda šiandien dirba pasaulyje, taip ir IAE ekspertai gali tapti regioninio lygio žinių centru. Žvelgiant į tai, kokią reputaciją Lietuva įgijo dėl savo infrastruktūrinių projektų – tai visiškai realu.
Ignalina šiandien – ne simbolis to, kas buvo. Ji – bazė tam, kas dar tik bus. Jei Europa rimtai žiūri į branduolinę ateitį, Ignalinos atominė elektrinė gali tapti vienu reikšmingiausių branduolinės transformacijos centrų.
***
Apie tinklalaidę: Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio, nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius.
Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų!
Klausykitės ir kitose platformose:
