Gabiems vaikams dažnai atrodo, kad jie viską gali patys, bet iš tiesų šiems vaikams pagalbos reikia dar daugiau nei kitiems. Nes jie dažnai būna vieniši, jautrūs, ne visada suprasti.
Daug kas vis dar galvoja, kad gabiam vaikui nieko daugiau nereikia. „Tyrimai rodo priešingai – ypatingai gabiems reikia daugiau pagalbos. Jie dažnai turi išskirtinius poreikius, o dauguma jų lieka izoliuoti. Neretai trūksta ir finansinės paramos, nes instrumentai kainuoja milžiniškas sumas. Bet labai svarbi yra ir emocinė parama bei mentorystė. Susitikimai su mokytojais, meistriškumo kursai, scenos galimybės – be jų neįmanoma augti.“
Simona pasakoja, kaip vaikystėje didžiausias lūžis įvyko ne per konkursą, o kai pirmą kartą stovykloje susitiko su kitais gabiais vaikais – ne tik muzikantais, bet ir „moksliukais“: matematikais, fizikais. „Mokykla ir menininkų aplinka buvo labai gera, bet tie susitikimai atvėrė pasaulį. Pamatai, kiek yra žmonių, kurie mato pasaulį panašiai, kiek galima dalintis.“
O kaip atpažinti talentą? Simona sako, kad ne viskas yra konkursai ir diplomai. „Svarbiausias dalykas – nuoseklumas, užsispyrimas, smalsumas. Matai, ar vaiko akys blizga net tada, kai jam nesiseka. Ar jis dirba, nors nepavyksta. Kartais talentas regionuose net didesnis, bet galimybių mažiau. Labai svarbu, kad atsirastų žmogus, kuris parodytų, kad galima eiti toliau.“
Fondas vis dar stengiasi duoti ne tik pinigus, bet ir bendruomenę, mokymus, sceną. „Scena labai svarbi, ypač menininkui. Viena yra groti sau, kita – stovėti prieš žmones, jausti, kad tu kažką duodi, o mainais gauni pasitikėjimą.“
Simona pati dabar Rokiškiui grąžina tai, ką gavo – su seserimi jau 17 metų organizuoja šio miesto klasikinės muzikos festivalį. „Mama vis dar gyvena ten, močiutė visą gyvenimą giedojo bažnyčioj, senelis grojo. Natūralu, kad norisi parvežti atgal. Tai nėra tik dovana — tai ratas, kuris užsisuka. Tu kažką atiduodi ir įkvepi kitą kartą.“
Į klausimą, o kodėl verslas turėtų remti tuos 2 % gabių vaikų ? Pasak Simonos, jie visada grąžina dešimteriopai. Ne visada kaip pasauliniai solistai – bet kaip žmonės, kurie kurs kultūrą, švietimą dirbs kitose srityse. „Jie nebus tiesiog eilinis skaičius statistikoje. Jie bus tie, kurie užaugins kitą talentų kartą.“
Pakalbėjom ir apie šių dienų sprendimus – kai prie matematikos pažymio pridėjo visiems po 10 balų, bet ne tiems, kurie dirbo iki šimtuko. „Tai skaudu. Gabiausi ir vėl paliekami vieni. Kaip visada – jie patys ras kelią, bet ar mes dėl to kažką laimim?“
Gero klausymosi.
***
- Svečias: M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo valdybos narė, alumnė Simona Zajančkauskaitė.
- Artūras Jonkus – komunikacijos ekspertas, turintis daugiau nei 30 metų patirtį viešųjų reikalų, diplomatijos ir komunikacijos srityse. Komunikacijos agentūros „Salve Agency“ vadovas.
Apie tinklalaidę: Ar tai, kas patenka už žiniasklaidos dėmesio, nėra svarbu? Kodėl kai kurie svarbūs įvykiai ir reiškiniai lieka šešėlyje? „Blind spot“ (arba Akloji zona) – tai tinklalaidė apie visuomenėje mažiau pastebimus ir aptariamus dalykus bei reiškinius. Diskutuojame apie žiniasklaidos ir komunikacijos įtaką verslui, politikai, tarptautiniams santykiams ir visuomenei. Kiekvienoje laidoje – įžvalgos, analizės ir pašnekovai, padedantys atrasti svarbius, bet mažai dėmesio sulaukusius įvykius.
Sekite mus ir nepraleiskite naujų epizodų!
Klausykitės ir kitose platformose:
- Spotify: https://bit.ly/4gZd3fw
- iTunes: https://podcasts.apple.com/lt/podcast…
- Pocket Casts: https://pca.st/qdx3frcy
